- stoka
- stokà sf. (4) K, Rtr, Š, FT, DŽ, KŽ; L, LL10, Ser trūkumas, nepriteklius: Drėgmė ir šviesos stoka – tai grybo gyvenimo sąlygos rš. Pinigų stokà KII44. Vyrų baisi stokà Jnk. Tiek nervinės ląstelės, tiek ir centrai labai jautrūs deguonies stokai V.Laš. Lėšų ir patyrimo stoka žlugdė mėginusius ūkininkauti rš. An akėčių svotą sodina, jei degtinės stokà būna Žln. Stoka duonos ir uždarbiavimo A1884,361. Visi žmones griekinykai yra stokoj garbės BPII92. Skaudinga stoka ir neturėjimas į namus įžengė Ns1849,2. Stokos ir nebūvio kilmininkas (lingv.) J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.